Nustatome statinio konstrukcijose atsiradusių deformacijų priežastis, įvertiname esamas ir prognozuojamas pasekmes, pateikiame išvadas ir rekomendacijas:

• kai pastebėtos statinio deformacijos;
• kai įvyko statinio avarija ar susidarė jos grėsmė,
• kai pažeisti esminiai statinių reikalavimai (vienas, keli ar visi).

Statinio  ekspertizę statinio konstrukcijų deformacijoms ar statinio avaringumui nustatyti, galite užsakyti užpildę mūsų paslaugų užsakymo formą.

Kaip nustatoma ar statinys yra avarinės būklės?

Atliekame statybinius tyrimus ir bandymus dėl statybinių konstrukcijų laikomosios galios nustatymo (neardomaisiais ir ardomaisiais metodais):

• neardomuoju metodu gelžbetoninėse konstrukcijose nustatome armatūros diametrą, apsauginio betono sluoksnio storį, armatūros išsidėstymą įmonės turima naujausio modelio šveicariška įranga Proceq Profometer PM–650.
• Neardomuoju metodu Šmidto plaktuku, N tipo Impact CN650 nustatome esamų gelžbetoninių konstrukcijų betono stiprį ir betono klasę.
• Neardomuoju metodu ultragarsiniu storio matuokliu išmatuojame metalo sienelių storį (aktualu, nustatant korozijos paveiktų laikančiųjų metalinių konstrukcijų likutinį storį ir laikomąją galią).

Atliekame tyrimus ir matavimus Rangovo atliktų statybos darbų kokybei nustatyti:

• neardomuoju metodu iki 100 mm gylio išmatuojame medienos ir statybinių medžiagų drėgmę drėgmės indikatoriumi Exodek MC-380 XCA, nebūtinas pirminis konstrukcijos ardymas, ieškant drėgmės paveiktų vietų (pvz.: nustatant pažeistos hidroizoliacijos vietas terasoje, vonios patalpoje ir identifikuojant drėgmės paveiktas vietas).
• Anemometru Testo 405I matuojame oro greitį, srauto tūrį ir temperatūrą (identifikuojame nesandarius langus; nustatome oro srautą ventiliacijos angose).
• Matuojame dažų padengimo sluoksnio storį ant konstrukcijų.
• Nesąlytiniu būdu išmatuojame paviršiaus ir aplinkos temperatūrą bei santykinį oro drėgnį (prietaisas apskaičiuoja rasos taško temperatūrą, aptinka šalčio tiltus ir vietas, kuriose gali susidaryti pelėsis).

Statytojas, norėdamas įteisinti savavališką statybą, privalo sumokėti Statybos įstatyme nurodyto dydžio įmoką. Įmokos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į savavališkos statybos darbų vertę, o ši nustatoma atliekant statinio ekspertizę.

Pastaba: Pažymėtina, kad savavališkos statybos vertės nustatymo ekspertizę gali atlikti tik ekspertizės Rangovai, kuriems suteikta teisė būti statinio ekspertizės Rangovu (bendrosios ekspertizės Rangovu).

Statinio dalies ekspertizės Rangovams ši teisė nesuteikta!!!

Pasitikrinti ar ekspertizės Rangovas turi bendrosios ekspertizės Rangovo atestatą galite Statybos sektoriaus vystymo agentūros SSVA ekspertizės įmonių registre

Kokiu būdu įteisinti savavališką statinio statybą?

Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys LR Statybos įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įmokos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į savavališkos statybos darbų vertę, o ši nustatoma atliekant statinio ekspertizę (bendrąją).

1. Atliekama statinio (bendroji) ekspertizė ir nustatoma savavališkos statybos skaičiuojamoji vertė.
2. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (toliau – įmoka) dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės (V). Įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę Į = x+y+V2/200 000 Eur, čia:

1. Į – įmokos dydis;

2. V – sąnaudų vertė;

3. x – 100 eurų nesudėtingojo statinio atveju, 500 eurų neypatingojo statinio atveju, 5 000 eurų ypatingojo statinio atveju;

4. y – 100 eurų paprastojo remonto atveju, 500 eurų kapitalinio remonto atveju, 1 000 eurų rekonstravimo atveju, 2 000 eurų naujo statinio statybos atveju.

5. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, – pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas, kurios buvo nustatant faktą, kad savavališki statybos darbai buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir (ar) pranešant apie statybos pradžią. Kai savavališkos statybos aktas nesurašytas, sąnaudų vertės apskaičiavimas atliekamas įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumento, kuriame konstatuojamas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, surašymo metu esančią statinio būklę.

6. Įmoka sumokama prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) arba prieš pranešant apie statybos pradžią (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas).

7. Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Apskaičiuoto dydžio įmoka (Į) už savavališkos statybos įteisinimą turi būti mokama į vieną iš valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas – 5446. Mokėjimo paskirtis – „už savavališkos statybos įteisinimą, skirta Aplinkos apsaugos rėmimo programai”.

8. Asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešime apie statybos pradžią nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar pranešimo apie statybos pradžią pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų.

9. Priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą.

Įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią mokėjimo principai.

Įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Įmoką už nepranešimą apie statybos pradžią moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, kai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba vykdoma nepranešus apie statybos pradžią arba nepateikus visų privalomų dokumentų ar informacijos (kai pranešti apie statybos pradžią privaloma), pateikia privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką. Įmoka už nepranešimą apie statybos pradžią lygi pusei LR Statybos įstatymo 1 priede nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (savavališkos statybos vertės nustatymą žiūrėti Kokiu būdu įteisinti savavališką statinio statybą?

Atliekame statinio ekspertizę, nustatome Rangovo atliktų statybos darbų kokybės atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, statinio techninę būklę, atsiradusias ir prognozuojamas deformacijas bei pasekmes, paruošiame defektų ištaisymo kaštų sąmatą, vadovaujantis UAB “Sistela” įkainiais „Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos (pagal 202x m. xxx mėn. darbo, medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų eksploatacijos rinkos kainas)“, pateikiame išvadas ir rekomendacijas.

Ką daryti ir kokių veiksmų imtis, jei Rangovas netaiso ar vilkina atliktų statybos darbų defektų taisymą?

Atliekame esamų stogo laikančiųjų konstrukcijų statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizę, kurios metu nustatome  ar esamų stogo konstrukcijų (denginio) laikomoji galia yra pakankama papildomai saulės elektrinės apkrovai.

Kaip sužinoti, ar esamos stogo denginio konstrukcijos atlaikys saulės elektrinę?

Įvertiname konstrukcijų techninę būklę po gaisro, užpylimo, vandalizmo atvejų, suskaičiuojame atstatymo į buvusią būklę kaštus, skaičiuojant UAB „Sistela“ įkainiais „Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos (pagal 202x m. xxx mėn. darbo, medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų eksploatacijos rinkos kainas)“.

Kaip sužinoti ar esamos statinio konstrukcijos po gaisro, užliejimo vandeniu tinkamos naudoti ir kokie jų atstatymo į buvusią būklę kaštai?

Atliekame naudotų statinio konstrukcijų (gelžbetoninių surenkamų plokščių, sijų, sąramų ir kt.), metalinių konstrukcijų (santvarų, sijų ir kt.), medinių konstrukcijų (santvarų ir kt.) techninės būklės įvertinimą, nustatome tiriamų naudotų konstrukcijų laikomąją galią ir statinio ekspertizės akte pateikiame išvadą ar šios konstrukcijos tinkamos naudoti ir įmontuoti į naujai statomą statinį ir ar jos užtikrins esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.

Turime naudotų statinio konstrukcijų, nėra jų eksploatacinių savybių deklaracijų, konstrukcijų būklė kelia abejonių. Ar galime jas panaudoti statant kitą statinį?

Nustatome kaip esamo statinio konstrukcijų techninė būklė, laikomoji galia bei konstrukcijų medžiagiškumas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ keliamus reikalavimus, vadovaujantis Statybos techniniame reglamente STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ nustatytais minimaliais rekomenduojamais reikalavimais slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos įrengimui.

Kaip nustatoma ar esamo statinio konstrukcijos atitinka rekomenduojamus STR 2.07.02:2024 nustatytus minimalius reikalavimus slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos įrengimui?

Esamo statinio konstrukcijų techninė būklė, laikomoji galia bei konstrukcijų medžiagiškumo atitiktis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ keliamiems reikalavimams nustatoma, vadovaujantis Statybos techniniame reglamente STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ nustatytais minimaliais rekomenduojamais reikalavimais slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos įrengimui.

Užsakovas turi atidengti konstrukcijas, pateikti statinio statybos archyvinę išpildomąją dokumentaciją, sudaryti galimybę patekti į patalpas konstrukcijų techninės būklės įvertinimui bei būtinų statybinių tyrimų atlikimui.

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) nustato minimalius reikalavimus naujai projektuojamam ir įrengiamam:

1.1. slėptuvės pastatui, patalpoms, kuriuose dirbs gyventojai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turintys priskirtų būtinų užduočių. Tokiame statinyje privalo būti suprojektuota ir įrengta slėptuvei keliamus Reglamento reikalavimus atitinkanti patalpa arba šiame papunktyje minimiems gyventojams numatytas statinio priklausinys – slėptuvės pastatas;

1.2. statiniui, kuris projektuojamas ir kaip kolektyvinės apsaugos statinys;

1.3. visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (visuomeninės paskirties statiniui) (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui. Šiame papunktyje išvardytuose statiniuose arba jų priklausiniuose turi būti suprojektuota ir įrengta STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ reikalavimus atitinkanti priedangos patalpa. Jei tokia patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip minėtiems statiniams priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojams būtų sudarytos sąlygos trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių kilus oro pavojui, apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).

3. Į Reglamente nustatytus reikalavimus rekomenduojama atsižvelgti:

3.1. rekonstruojant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta slėptuvė, kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga arba numatoma juos parinkti;

3.2. įrengiant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta slėptuvė, kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga arba numatoma juos parinkti.